D.U.K

Laukinė gyvūnija – laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų visuma.

Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai.

Laukinių gyvūnų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių laukinių gyvūnų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus. 

Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.

Laukinio gyvūno hibridas (toliau – hibridas) – gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų.

Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.

Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.

Domestikuotas gyvūnas – gyvūnas, kuris per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgijęs genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį.

Biologinės įvairovės išsaugojimas — žmonių sąveikos su genais, rūšimis ir ekosistemomis valdymas, kad dabartinė karta gautų daugiausia naudos, tačiau būtų išlaikytas ir jų potencialas patenkinti ateities kartų poreikius ir siekius; tai apima biologinės įvairovės saugojimo, tyrimo ir naudojimo elementus.

Zoologijos sodas — vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, išskyrus cirkus, gyvūnų augintinių parduotuves, taip pat vietas, kuriose asmenys visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 20 rūšių laukinius žinduolius arba ne daugiau kaip 30 rūšių kitus laukinius gyvūnus, ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui.

Neturint teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų ir Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, yra draudžiama.

• Draudžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarautų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių nuostatoms, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) nuostatoms ir papildomų CITES konvencijos rezoliucijų reikalavimams. 
• Draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jeigu šie paukščiai priskiriami bet kuriai Europos Sąjungos teritorijoje natūraliai paplitusiai paukščių rūšiai;
• Draudžiama parduoti ar mainyti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti ar mainyti gyvus ar negyvus gyvūnus, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jei jie pagauti ar kitaip paimti iš gamtos europinėje valstybių narių, kurioms taikoma sutartis, teritorijoje ir priskiriami bet kuriai rūšiai, įtrauktai į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą.
• Draudžiama prekiauti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais neturint Tarybos reglamente (EB) 865/2006 48 straipsnyje nurodytų komercinio naudojimo sertifikatų.
• Draudžiama prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų (jeigu jie reikalingi).
• Leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, tokiais gyvūnais ar jų dalimis išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, el. p. aaa@gamta.lt.

Kokie yra teisėto įsigijimo dokumentai?

• Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas.
• Žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams.
• Laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, išduoti Aplinkos apsaugos departamento, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše;
• Laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
• Leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais.
• Pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu.
• 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės).
• Pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus.
• Perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše.
• Kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris).

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Prašymo formą galite atsisiųsti čia. Prašymą reikia siųsti el. paštu aaa@gamta.lt.

Įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įvežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimus.

Žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomus gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I ir II priedus ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A, B, C priedus.

Leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną, įrašai atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. Draudžiama į registrą įtraukti neteisingus duomenis apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus. Registras ir Leidimas turi būti pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius.

• Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės 
• Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas

Pilkasis vilkas yra įrašytas į draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų sąrašą. Plačiau čia.

Lizdų pašalinimui reikalingas leidimas. Asmenys, siekdami reguliuoti paukščių populiacijos gausą, tvarkyti ir ardyti lizdus, turi pateikti prašymą, kuriame nurodo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (telefono ir (arba) fakso numerius, elektroninio pašto adresą); juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą (telefono ir (arba) fakso numerį, el. paštą), paukščių rūšies pavadinimą, atsakingą asmenį ir vykdytojus, paukščių populiacijos gausos reguliavimo, lizdų tvarkymo ir ardymo tikslus, paėmimo būdus ir priemones, laiką, vietą. Pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu aaa@gamta.lt.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Kreiptis į vietinę savivaldybę.

Neperspektyvių bebraviečių ardymui leidimas nereikalingas. Jei tai medžioklės plotai, reikia kreiptis į to medžioklės ploto naudotoją. Jei norima reguliuoti bebrų populiacijos gausą ne medžioklės plotuose, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) raštu (el. paštu info@aad.am.lt) dėl jų populicijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados išdavimo. Išvadai gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys reguliuoti populiacijos gausą, AAD turi pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis.

Gandrai yra priskiriami saugomajai rūšiai, todėl yra draudžiama tyčia naikinti, sunaikinti arba pažeisti jų lizdus ar kiaušinius. Tačiau, gavus leidimą, galima visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje (esančioje ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo pirminės lizdo vietos). Leidimas gali būti išduodamas, jeigu kyla pavojus žmonių sveikatai ir saugai ar oro saugai, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis. Taip pat dėl floros ir faunos apsaugos, mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo ar būtino veisimo tikslais. Kadangi gandrai irgi priskiriami saugomajai rūšiai, tvarkyti ir perkelti jų lizdus nuo privataus asmens valdose esančio elektros stulpo reikalingas leidimas.

Norint gauti leidimą, pirmiausia Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiamas prašymas (el. paštu aaa@gamta.lt arba paštu adresu A. Juozapavičius g. 9, 09311 Vilnius), kuriame nurodoma informacija apie atramos, nuo kurios planuojama nukelti gandralizdį, identifikacinį numerį. Taip pat reikia pateikti elektros energijos skirstymo operatoriaus pritarimą, informaciją apie suderintą darbų vykdytoją dėl perkėlimo darbų.

Gandralizdžio perkėlimo darbus draudžiama vykdyti baltųjų gandrų veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Pranešti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybai bendruoju pagalbos tel. 112 ir jie priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Asmenims leidžiama rinkti vynuogines sraiges ir naudoti vynuoginių sraigių išteklius, kai vynuoginių sraigių kiauto skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Asmenys, prieš supirkdami vynuogines sraiges, atlieka vynuoginių sraigių rūšiavimą pagal skersmenį (toliau – Rūšiavimas) vynuoginių sraigių supirkimo vietose (toliau – Supirkimo vietos). Supirkimo vietose po Rūšiavimo esančių vynuoginių sraigių kiekyje negali būti daugiau kaip 5 procentai mažesnių nei leidžiama naudoti vynuoginių sraigių.

Asmenims leidžiama rinkti ir supirkti vynuogines sraiges nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.

Vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpio metu, asmenys prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu info@aad.am.lt informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie supirkimo vietas.

Plačiau Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklėse

Asmenys, ketinantys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, Aplinkos apsaugos agentūrai įteikia tiesiogiai (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius), išsiunčia paštu, el. paštu aaa@gamta.lt ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nustatytos formos prašymą leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gauti.

Prašyme nurodomi pageidaujamų nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų moksliniai lietuviški ir (arba) lotyniški pavadinimai. Su prašymu pateikiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės sklypo (statinio) planas su numatomo įrengti aptvaro schema. Jei žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise, prie prašymo pridedami žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Jeigu aptvarą ar voljerą numatoma įrengti miške, pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. 

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Plačiau čia.

Draudžiama paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. Nutrenkus laukinį gyvūną kreiptis į AAD Pranešimų priėmimo tarnybą bendruoju pagalbos tel. 112.

Plačiau čia

Informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Pranešimų priėmimo tarnybą bendruoju pagalbos tel. 112, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.

Laikinai paimti laukinius gyvūnus iš jų natūralių buveinių (gamtinės aplinkos) laikinos globos ir gydymo tikslais ir juos laikyti nelaisvėje leidžiama be leidimo naudoti laukinius gyvūnus. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, paimtiems iš buveinių globos ir gydymo tikslais, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos išgijimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priede nurodytais reikalavimais. 

Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba el. paštu pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 5 priede nustatytą ataskaitos formą teikia AAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomus laukinius gyvūnus. Ataskaitą galite pateikti el. paštu info@aad.am.lt arba atnešti popierinį variantą į artimiausią valdybą. 

• Alytaus valdybos adresas Kauno g. 69, Alytus
• Kauno valdybos adresas Rotušės a. 12, Kaunas
• Klaipėdos valdybos adresas Birutės g. 16, Klaipėda
• Marijampolės valdybos adresas S. Dariaus ir S. Girėno g. 4, Marijampolė
• Panevėžio valdybos adresas Žvaigždžių g. 21, Panevėžys
• Šiaulių valdybos adresas M. K. Čiurlionio g. 3, Šiauliai
• Utenos valdybos adresas Metalo g. 11, Utena
• Vilniaus valdybos adresas Žemaitės g. 6, Vilnius